UŽ DARNIĄ IR SVEIKĄ LIETUVĄ,

2016-09-08
UŽ DARNIĄ IR SVEIKĄ LIETUVĄ,

Sieksiu rinkimų į Seimą pakeitimo: vienmandatės rinkimų sistemos, subalansuoto narių skaičiaus mažinimo, Seimo nario mandato atšaukimo.

Biografija

2016-09-01
Biografija
Gimiau Kaune 1940.01.04 paskutinio savivaldybės brandmajoro, ugniagesių - šaulių „Pilies“ kuopos vado  Stasio Dumčiaus šeimoje. 1941 birželio 14 d. tėvą suėmė, o aš, lopšinukas, su aukle ir mama buvome išvežti į Altajaus stepių kraštą. Tėvas su dauguma jo grupės suimtųjų, apie 1500 iškiliausių Lietuvos vyrų, žuvo Sibiro konclageriuose.
 
 

MIELI PARTIJOS KOLEGOS, BENDRAMINČIAI,

2015-09-10
Dėkoju už išreikštą pasitikėjimą iškeliant mano kandidatūrą rinkimams į Seimą vienmandatėje Kalniečių apygardoje. Jau vienuolika metų, kai aš ir komanda realiais darbais stipriname mūsų partijos idėjas apygardoje ir gimtajame Kaune. Esu dėkingas tiems, kurie visus tuos metus buvo šalia.

Esu prieš nacizmą ir stalinizmą

2015-08-20
„Susipažinkite ir apmąstykite“, - tokiu sakiniu konservatorius Arimantas Dumčius kreipėsi į DELFI žurnalistę, pateikdamas savo ilgai apmąstytą paaiškinimą, kodėl rugpjūčio pradžioje feisbuke pasidalijo straipsniu apie tai, kaip žiauriais nusikaltimais pagarsėjęs nacių Vokietijos lyderis Adolfas Hitleris pažabojo nedarbą ir atgaivino Vokietijos ekonomiką po Didžiosios depresijos.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/archive/print.php?id=68773894
 

Lietuvos okupacijos 75 - mečiui atminti bei Gedulo ir vilties dienai paminėti skirtos iškilmės

2015-06-16
Lietuvos okupacijos 75 - mečiui atminti bei Gedulo ir vilties dienai paminėti skirtos iškilmės

 

Profesorius Arimantas Dumčius, buvęs tremtinys, pirmadienį, birželio 15 d., dalyvavo Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimuose:

 Lietuvos Respublikos Seime minėjime, skirtame pagerbti sovietų okupacijos ir genocido aukas bei paminėti Gedulo ir vilties dieną. Po minėjimo Nepriklausomybės aikštėje Lietuvos dalyvavo valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje.
Mūsų tautos kankinimui pagrindą suteikė 1939 m. sovietų ir nacių susitarimai. Lietuvos vyriausybei padarius nelemtą politinį sprendimą – nesipriešinti Raudonajai armijai – šalis buvo aneksuota ir įvestas sovietinis režimas. Po to prasidėjo pagal žiaurumą ir mastą protu nesuvokiamas tautos naikinimas. Teroras buvo atviras ir suplanuotas tautos naikinimas, genocidas, jis tęsėsi pokario metais ir iššaukė dešimtmetį trukusį partizaninį karą. Išlikę gyvieji esame jo liudytojai.
 

Joninės Čečėnijos aikštėje Kaune

2015-06-16
Joninės Čečėnijos aikštėje Kaune
 
K  V  I  E  Č  I  A  M  E
TRADICINĖ 
J O N I N I Ų (RASOS)
ŠVENTĖ 
ČEČĖNIJOS aikštėje 2015 06 24 d., 17.00 val. 
P R O G R A M O J E :
 

KVIEČIAME

2015-06-02
KVIEČIAME 2015 M. BIRŽELIO 22 DIENĄ (PIRMADIENĮ), 16 VAL.
KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS V. KUDIRKOS VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS VITEBSKO PADALINYJE  (P. LUKŠIO 60) VYKS PASKAITA - SEMINARAS
ŪMINIŲ IŠEMINIŲ SINDROMŲ GYDYMO TAKTIKOS NAUJOVĖS.
KARDIOLOGINĖ IR KARDIOCHIRURGINĖ PAGALBA LSMU KAUNO KLINIKOSE ( Bus demonstruojami videofilmai)
PRISTATYS:
 LSMU  I  kardiologinio  skyriaus vedėja  doc. OLIVIJA  GUSTIENĖ
 Seimo narys, nusipelnęs Lietuvos gydytojas,  prof. ARIMANTAS DUMČIUS
 
 
 

 

11 - oji akcija ŠIRDIES DIENA SEIME

2015-05-04
11 - oji akcija ŠIRDIES DIENA SEIME
Gegužės 6 d., trečiadienį,  Seime vyks „Širdies dienos“ renginiai, skirti atkreipti visuomenės dėmesį į vis didėjantį širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo lygį Lietuvoje. „Širdies dieną“ Seime inicijuoja Seimo narys prof. Arimantas Dumčius. Renginiuose dalyvaus gydytojai kardiologai prof. Remigijus Žaliūnas, prof. Renaldas Jurkevičius, prof. Rimantas Benetis, prof. Rimvydas Šlapikas, LSMU prof. emeritas, akademikas Jurgis Brėdikis pristatys knygą  „Kitokiu žvilgsniu“ (2015 m.). Renginyje taip pat talkins Lietuvos Raudonojo Kryžiaus I-osios pagalbos instruktorių – savanorių grupė.
 
 Programa čia:

2015-04-14
Mirė mūsų mielas bičiulis, Sąjūdžio bendražygis, bekompromisinis lietuvių Tautos laisvės gynėjas, Lietuvos didžiavyris Algirdas Vaclovas Patackas. Visą save jis paaukojo Tėvynės laisvės atkūrimui, lietuvių tautos baltiškų šaknų ir krikščioniškojo identiteto atskleidimui. Maža to, dalį sveikatos ir kraujo atidavė pirmose čečėnų - Rusijos karo fronto apkasuose, kur infekcinis hepatitas buvo sunkios nepagydomos kepenų ligos priežastimi. Man ausyse skamba nesenas Jo prašymas: ..."Arimantai, Išsaugokite čečėnų tautos laisvės atmintį Lietuvoje". Algirdas buvo iniciatorius pavadinant Čečėnijos vardu Eigulių seniūnijos aikštę.

Parodoje „Sveikatos dienos“ – atsakymai, kaip tinkamai pasirūpinti savo šeimos sveikata

2015-03-05
Parodoje „Sveikatos dienos“ – atsakymai, kaip tinkamai pasirūpinti savo šeimos sveikata

Lietuvos RK Kauno skyrius (sekretorė D. Lukoševičiūtė -Burneikienė) globojami LSMU Gen. Direktoriaus pavaduotojos prof. L. Jaruševičienės ir Seimo nario prof. A. Dumčiaus aktyviai dalyvavo Kauno "Sveikatos diena 2015". Gydytojai - rezidentai lankytojus mokė teikti pirmąją pagalbą. Daugiau apie renginį skaitykite:

http://www.manosveikata.lt/lt/aktualijos/naujienos/parodoje-sveikatos-dienos-atsakymai-kaip-tinkamai-pasirupinti-savo-seimos-sveikata

LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ KREIPIMASIS

2015-02-24
 
Lietuvos Respublikos Prezidentei
Lietuvos Respublikos Seimui
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijai
 
Kopija:
Ukrainos Respublikos ambasadai Lietuvoje
 
2015 m. vasario  23 d.
 
Dėl taikdariškų pajėgų kontingento Ukrainoje
 
Kadangi Rytų Ukrainoje tebetvyro įtampa ir tebevyksta karinis konfliktas,  siekdami jį nedelsiant nutraukti, Ukrainos Respublikos Prezidentas Petro Porošenka bei Ukrainos nacionalinio saugumo  gynybos taryba (NSGT) kreipėsi į Jungtines Tautas (JT) ir Europos Sąjungą (ES), prašydami dislokuoti  Rytų Ukrainoje JT mandatą turinčių taikdarių kontingentą, nes tik taiką palaikanti jėga gali garantuoti saugumą šiame regione.
 

Sveikinimo kalba, pasakyta Kauno miesto Garbės piliečio vardo suteikimo proga akademikui JURGIUI BRĖDIKIUI

2015-02-19
Sveikinimo kalba, pasakyta Kauno miesto Garbės piliečio vardo suteikimo proga akademikui JURGIUI BRĖDIKIUI
Leiskite man, kaip apie 30 metų greta dirbusiam kolegai, Kauno miesto Garbės piliečio vardo suteikimo  proga pasveikinti ir pažymėti tuos darbus, kuriuos  Lietuvos medicinai ir Kaunui nuveikė chirurgas JURGIS BRĖDIKIS  -  nusipelnęs Lietuvos gydytojas ir mokslo darbuotojas, LSMU profesorius emeritas, LMA akademikas emeritas, Rusijos medicinos akademijos tikrasis narys, Europos gamtos mokslų akademijos narys, Lietuvos širdies ir krūtinės ląstos chirurgų draugijos garbės narys, Europos ir tarptautinių chirurgų draugijų narys ir dar daugelio garbingų apdovanojimų ir padėkų autorius.
           Visas akademiko gyvenimas, darbinė veikla buvo neatsiejama nuo Kauno. 

Režisieriaus A. Maciulevičiaus filmas tai buvusio tremtinio Stanislovo Jameikio dokumentiniai pasakojimai ir prisiminimai apie tremtį, išgyvenimus...

2015-01-20

Dėl atsakomybės sovietų genocido vykdytojams už jų veikas (pranešimas, skaitytas 2014 12 19 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje apskrito stalo diskusijoje)

2014-12-22
Dėl atsakomybės sovietų genocido vykdytojams už jų veikas (pranešimas, skaitytas 2014 12 19 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje apskrito stalo diskusijoje)
 
Sveikinu visuomenės klausymų dalyvius. Leiskite išsakyti pastebėjmus apie sovietų genocido vykdytojų atsakomybę ir esamas teisines problemas. Reikia pritarti Pasipriešinimo okupacijoms organizacijų Memorandumo (2010 m.) nuomonei, kad okupacinių struktūrų veikų teisinis įvertinimas užsitęsė, teismų darbas vangus, sprendimai dažnai kelia abejones. Sovietų genocido klausimus į tarptautinį lygmenį iškėlė komunistinių nusikaltimų Vilniaus kongresas ir tribunolas 2000 m. Juos kėlė kelias kadencijas Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija ir prie jos 2008 metais mūsų atkurta Visuomeninė Taryba, o dabar dar ir valstybės gynybiniams pajėgumams stiprinti koordinacinė taryba. Kur šio menkai efektyvaus darbo priežastys ?
Viena iš jų – sovietų genocido sąvoka šalies teisės sistemoje buvo interpretuojama nevienareikšmiai, nenustatyti teisiniai akcentai. Didžioji teisės aktų dalis lietė holokausto problemą, o atsakomybė už sovietų genocidą buvo apibrėžta tik 1992 m. balandžio 9 d. Vytauto Landsbergio parašytame įstatyme dar rezoliucijoje ir deklaracijoje ( žr. dokumentų paketas). Retkarčiais iš istorikų lūpų pasigirsta abejonės ar sovietų nusikaltimams Lietuvoje galima taikyti genocido sąvoką. Principinis teisinio genocido įvertinimo trūkumas, matomai, apsprendė teismų ribotumą, vangumą ir sprendimų subjektyvumą, pabrėžiant tik karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

Partizaninio karo Lietuvoje pradžios 70 - mečiui skirta konferencija

2014-12-11
Partizaninio karo Lietuvoje pradžios 70 - mečiui skirta konferencija

2014 m gruodžio 10 d. Vilniuje dalyvavau puikioje konferencijoje „Karas po karo: 1944 - ieji - partizaninio karo pradžia", skirta partizaninio karo Lietuvoje pradžios 70 - mečiui. Renginio organizatoriai: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, LK Vilniaus įgulos karininkų ramovė, TS-LKD Senjorų bendruomenė. Panašaus pobuūdžio konferenciją kovo mėnesį rengsime Kaune.

Grupės Seimo narių kreipimasis į Konstitucinį teismą dėl Politinių kalinių ir tremtinių valstybinių pensijų išsaugojimo

2014-12-11
Grupės Seimo narių kreipimasis į Konstitucinį teismą dėl Politinių kalinių ir tremtinių valstybinių pensijų išsaugojimo
 
Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. lapkričio 6 d. priėmė Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (Žin., 2008, Nr. 134-5175), pagal kurį teisę gauti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją įgavo motinos, pagimdžiusios (įvaikinusios) penkis ir daugiau vaikų, išauginusios juos iki 8 metų ir gerai juos išauklėjusios.
 2012 m. gruodžio 20 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo pataisas, kuriomis minėtų Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatų įsigaliojimo data atidėta iki 2014 m. sausio 1 d.
Taigi šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 101-2018) (toliau – Įstatymas) nustato, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. valstybinės pensijos skiriamos pagimdžiusioms (įvaikinusioms) ir gerai išauginusioms penkis ir daugiau vaikų bei atitinkančioms teisės aktuose numatytus kriterijus motinoms, taip pat tokioms motinoms gali būti skiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, tačiau motinos, turinčios nukentėjusio nuo okupacijų asmens statusą, bet pasirinkusios teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją kaip daugiavaikės motinos, praranda teisę gauti nukentėjusio asmens valstybinę pensiją (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

 
 

Apie Seimo nario prof. Arimanto Dumčiaus veiklos rezultatus

2014-12-10
Apie Seimo nario prof. Arimanto Dumčiaus veiklos rezultatus
VDU Rasos gimnazijos salėje (P.Lukšio g.40)  2014 12 15 d., (pirmadienį), 15.00 val.  VU Kauno humanitarinio fakulteto profesorė VIRGINIJA JURĖNIENĖ skaitys paskaitą „XXI amžiaus Europa : nauji iššūkiai pasaulio kontekste“. Renginio moderatorius Seimo narys prof. Arimantas Dumčius. Laukiame vyresniųjų klasių moksleivių ir mokytojų.
Lietuvos kariuomenės ir savanorių rėmimo parlamentinės grupės nariai gruodžio 9 d. organizaciniame susirinkime išrinko grupės pirmininką A. Anušauską. Pirmininko pavaduotojas Dumčius šefuoja Šaulių sąjungą ir P. Plechavičiaus kadetų mokyklą.
Su kitais iškovota 25 mln. Panemunės tiltui.
Su kitais iškovotas papildomai kultūros, meno darbuotojams atlyginimų padidinimo tęstinumas po 2015 m. liepos 1 d.
Prisidėta organizuojant Sporto ir šlovės alėjos techninį projektą Kauno m. savaivaldybėje.
Prisidėta kartu su Kauno m. sav. pal. Jurgio Matulaičio bažnyčioje baigti įstiklinimo darbus.
 

Seime pristatyta paroda „Tautiškos giesmės“ kelias į tautą“

2014-12-03
Seime pristatyta paroda „Tautiškos giesmės“ kelias į tautą“

Gruodžio 3 d. 12 val. Parlamento galerijoje (Seimo I rūmai) kartu su Zanavykų bendrija atvėrėme parodą "Tautiška giesmės kelias į tautą". Parodą kūrė Vilniaus zanavykų bendrijos narys Romas treideris ir Lietuvos nacionalinis muziejus. Inžinieriaus Romo Treiderio (Vilniaus zanavykų bendrija) parengtoje parodoje pristatoma „Tautiškos giesmės“ gimtinė Vladislavovas (dabar – Kudirkos Naumiestis), kur giesmė buvo sukurta, ir kelias į Tilžę. Parodoje pasakojama, kaip „Tautiška giesmė“ įsišaknijo mūsų tautoje - eksponuojami ir... pašto ženklai bei vokai, plakatai, fotografijose užfiksuoti paminklai su himno žodžiais.

Renginį sveikino Profesorius Vytautas Landzbergis, pranešimus skaitė prof. habil. dr. Regina Koženiauskienė („Kodėl „Tautiška giesmė“ nurungė kitas konkurentes?“), dr. Juozas Marcinkevičius („Dr. Vinco Kudirkos atminimo paminklai iki 1940 m.“), dr. Giedrė Miknienė („Dr. Vinco Kudirkos bibliografija“).

Prof. Arimantas Dumčius apdovanotas naujais medaliais ir žymenimis

2014-11-25
Prof. Arimantas Dumčius apdovanotas naujais medaliais ir žymenimis Prof. Arimantas Dumčius apdovanotas  Prezidento Jono Žemaičio vardo žymeniu už vaisingą visuomeninę patriotinę veiklą.
Dimisijos medicinos tarnybos kpt. Arimantas Dumčius apdovanotas  LAKS atkūrimo 25mečio atkūrimo atminimo medaliu.
Viešojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos apdovanotas antrojo laipsnio Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pažymėjimo ženklu „Už nepriekaištingą tarnybą“

Kauno klinikose atidarytas naujas Onkologinių ligų korpusas

2014-11-13
Kauno klinikose atidarytas naujas Onkologinių ligų korpusas
Nuo šiol onkologinėmis ligomis sergantys žmonės sulauks kokybiškesnių paslaugų teikimo ir malonesnės aplinkos. Šiandien Kauno klinikose duris atvėrė naujasis onkologinių ligų korpusas, kuriame nestinga naujausios technikos, kuri leis efektyviau kovoti su šia liga. Be to naujosios patalpos gerokai modernesnės, tad ligoniams čia gydytis turėtų būti maloniau.

Skaityti daugiau:
http://kaunas.kasvyksta.lt/2014/11/11/kauno-klinikose-atidarytas-naujas-onkologiniu-ligu-korpusas/#ixzz3Ivg8fuqs

Unikalus tautos kančių memorialas Lukšiuose

2014-11-11
Unikalus tautos kančių memorialas Lukšiuose

2014 m. lapkričio 9 d. Lukšiuose šalia bažnyčios buvo pašventintas unikalus Tautos kančių memorialas, kurio idėja pasiūlė tremtiniai, o realizavo skulptorius Vidas Cikana (Lukšių seniūnas). Tai nebe pirmas autoriaus kūrinys, pašvęstas tremtinių, partizanų, tautos didžiavyrių atminimui. Memorialas charakteringai isipiešia į ir šiaip gražiai ir meniškai sutvarkytą Lukšių dizainą.

Paminklas Lietuvos laisvės armijos (LLA) vadui brigados generolui Kaziui Veverskiui

2014-11-02
Paminklas Lietuvos laisvės armijos (LLA) vadui brigados generolui Kaziui Veverskiui 2014-10-31 Kauno raj. Užliedžių seniūnijoje, šalia tilto per Nevėžį, atidengtas paminklas Lietuvos laisvės armijos (LLA) vadui brigados generolui Kaziui Veverskiui (1913-1944). Paminklo atidarymo iškilmėse dalyvavo LR Seimo narys A. Dumčius, Kovo 11-osios akto signataras L. Milčius, Kauno rajono savivaldybės valdžios, Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos sąjūdžio atstovai, vietiniai gyventojai. Kalavijo formos ...paminklą su virš jo kylančia laisvės paukšte sukūrė skulptorius M. Petrauskas ir architektė V. Beigienė.

Seimo nario prof. Arimanto Dumčiaus pranešimas: 2014 metų - Sveikos šeimos ir Vaikų sveikatos metų – įvertinimas: Vyriausybė neįsiklauso

2014-10-22
 Seimo nario prof. Arimanto Dumčiaus pranešimas: 2014 metų - Sveikos šeimos ir Vaikų sveikatos metų – įvertinimas: Vyriausybė neįsiklauso
2013 m. Seimas, siekdamas pagerinti vaikų sveikatos rodiklius, skatinti su sveikata susijusių naudingų įpročių, vertybių ir elgesio formavimąsi, priėmė nutarimą "Dėl 2014 metų paskelbimo Vaikų sveikatos metais".
Šiandien Seime vyko nevyriausybinių organizacijų kartu su švietimo, mokslo ir kultūros komitetu organizuota konferencija, kurios tikslas – dar kartą įsiklausyti į kompetentingų srities profesionalų rekomendacijas, aptarti  reikšmingiausias vaikų sveikatinimo sritis, pasiūlyti tolimesnės veiklos  kryptis.

Seimo nario Arimanto Dumčiaus Pareiškimas 2014-10-14

2014-10-15
Seimo nario Arimanto Dumčiaus Pareiškimas 2014-10-14
Kiekvienais metais spalio antrąjį šeštadienį minima Pasaulinė organų donorystės ir transplantacijos diena. Šią dieną siekiama paskatinti žmones sutikti būti donorais ir taip išgelbėti kitų gyvybes. Šeštadienį Kaune šauliai susirinko į pačių kartu su Raudonojo Kryžiaus draugijos Kauno skyriumi organizuotą  renginį, skirtą donorystės skatinimui, buvo imamas kraujas iš  savanorių donorų.

Tautinio ansamblio „Sūduva“ sukaktis

2014-10-13
Tautinio ansamblio „Sūduva“ sukaktis 2014-10-11 tremtinių būstinėje Kaune paminėta tautinio ansamblio "Sūduva" vadovaujamo T. Varnagirienės, penkiolikos metų sukaktis.
Sūduviečius pasveikino Seimo narys, šaulys A. Dumčius
 

Dėl filmo "Lošėjas"

2014-10-09
Dėl filmo
Nesuprantama kodėl kino filme „Lošėjas“ pagrindiniais neigiamais personažais pasirinkti medikai, kurių profesija yra viena iš humaniškiausių, nuo amžių gerbtinų, reikalaujančių didelio pasiaukojimo. Matyt vyrauja komercijos, savireklamos tikslai, kur pritaikant šaržuotas meninės išraiškos formas Lietuvos medikai sąmoningai parodomi ciniškai, pačiomis juodžiausiomis spalvomis. Tai neatitinka tikrovės. Šiame filme sudėta visa bjaurastis, kokia tik įmanoma. Kaip medikas, tvirtin...u, kad Sveikatos apsaugoje dirba motyvuoti, gerai parengti ir savo profesijai atsidavę specialistai. Jie gerbiami ir vertinami pasaulyje. Tuo tarpu gydymo įstaigos filme "Lošėjas" parodytos kaip lošimų namai (iš gyvybės), kaip bordelis, kuriame keliamos orgijos, žiauriai girtuokliaujama, klesti korupcija ir net banditizmas. Manau, tai meninės išraiškos formos perlenkimas. Jei Lietuva skiria dešimtis milijonų šalies įvaizdžiui Pasaulyje gerinti, tai besigėrintys tokiu savo kūriniu autoriai tą įvaizdį kaipmat sumenkina. Filmas „Lošėjas“ ypač diskredituoja mediciną, kurios studijos Lietuvoje pritraukia vis daugiau jaunimo iš užsienio valstybių. Mus, medikus, tai žeidžia. Netenka kalbėti apie žalą mūsų jaunimo auklėjimui. Manau, kino filmo kūrėjų idėja sukelia abejones daugeliu vertybių, kurias skiepija šeima, Bažnyčia ir mokykla. Europinis neoliberalizmas vis labiau užvaldo kai kurių mūsų menininkų ir jaunimo protus, jiems tampa priimtinesnės „laisvės be ribų“ idėjos. Taip netiesiogiai prisidedama išplaunant vertybinį, patriotinį pradą iš tautos, kuriamas dvasinis mankurtas.

„Kauno švara“ pažymi 70-mečio jubiliejų

2014-09-24
„Kauno švara“ pažymi 70-mečio jubiliejų
Apie miesto tvarkymą, kai Kaunas dar buvo carinės Rusijos sudėtyje, 1893 m. sanitarinės – vykdomosios komisijos protokole minimos šios (dabar neįtikėtinos) šiukšlių išvežimo - suvertimo vietos: 1875 m. nešvarumai buvo išvežami į Nemuno ir Neries santaką, vadinamąjį „Gojų“, prie Didžiosios sodų g. (dabar Kęstučio), Nemuno krantinės šlaite, ant Neries kranto tarp pilies ir miesto. Čia buvo leista pilti nepūvančias atliekas, o pūvančioms vieta buvo skirta Žaliakalnyje, prie Ukmergės plento.

Kelmėje Lietuvos šaulių sąjungos nariai paminėjo organizacijos atkūrimo 25-metį

2014-09-23
Kelmėje Lietuvos šaulių sąjungos nariai paminėjo organizacijos atkūrimo 25-metį
2014-09-22 Kelmėje vyko Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimo 25 – mečio paminėjimas, kuris prasidėjo šv. Mišiomis  Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Paskui šauliai žygiavo prie pirmojo LŠS vado kapo Kelmės kapinėse, kur jis buvo pagerbtas įleidžiant į kapą kapsulę su laišku ateities šauliams ir proginį 25-mečio ženklą Nr.001. Prie V. Pūtvio – Putvinskio kapo įvyko minėjimas,  šauliai atnaujino  priesaiką. Neįprastas reginys buvo iškilminga šaulių žygiuotė Kelmės  gatvėmis. Lietuvos šaulių sąjungos vadas ats. plk. ltn. L. Gumbinas  paskelbė sąskrydžio atidarymą Kelmės krašto muziejuje kiemelyje. Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos bei Kauno sąjūdžio vardu sveikinimo žodį tarė R. Kaminskas ir kartu su Kauno sąjūdžio pirmininko pavaduotoju A. Malinausku šauliams įteikė atminimo ženklus. Sveikinimus nuo Išeivijos Šauliu perdavė svečias iš Čikagos LŠSI centro valdybos narys Ernestas Lukoševičius.

Dėl Lietuvos Respublikos piliečių

2014-09-17

LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ KOORDINAVIMO CENTRO
PAREIŠKIMAS
2014 m. rugsėjo 16 d.
Vilnius
 
Dėl nepagrįsto Lietuvos Respublikos piliečių baudžiamojo persekiojimo Rusijos Federacijoje
Pareiškimo tekstas čia:
 
 

Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko sveikinimas Vaikų ir moksleivių pramoginės dainos varžytuvėse Eiguliuose 2014-09-15

2014-09-16
Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko  sveikinimas Vaikų ir moksleivių pramoginės dainos varžytuvėse Eiguliuose  2014-09-15
Gerbiami mokytojai, mokiniai, Eigulių bendruomenės nariai,

visų pirma leiskite pasidžiaugti puikiu vis dar vasarišku oru. Tikiu, jog šiandien skaisčiai šviečiant saulei gražiausiomis dainomis pripildtysite visą Čečėnijos aikštę. Na, o kaip žinote šis renginys skirtas Žinių ir mokslo dienai. Žinios - geriausia investicija į jūsų ateitį, o nauji mokslo metai - tai galimybės, iššūkiai ir kasdienis žingeidumas pažinti ir suprasti, tobulėti ir tyrinėti.
Mokykloje praleistas laikas mums ne tik suteikia neįkainojamų žinių, bet ir užaugina dorais ir pavyzdingais šalies piliečiais.
Pedagogams, moksleiviams ir jų tėveliams linkiu niekuomet nepristigti įkvėpimo kūrybingumo ir žingeidumo, o mokykloje patirtos akimirkos būtų pačios žaviausios ir įsimintiniausios Jūsų gyvenime.
Linkiu, jog jūsų dainų garsas sklistų po visą Kauną bei dovanotų gerą nuotaiką miestiečiams !

Šilinės

2014-09-16
Šilinės
Beveik pamečiui būnant Šiluvos atlaiduose šį kartą matėme gausybę žmonių. Kaip išsireiškė Šv. Mišių metu Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius šiemet atlaidai pritraukė minias žmonių panašiai kaip Sąjūdžio metais. Padarė įspūdį vyskupo augziliar...o Kęstučio Kėvalo pasakyta homilija Šv. Mišių metu. Turime dalytis dieviška meile su visais aplink esančiais ir ypač vargstančiais, skriaudžiamais, ligotais. Jis iškėlė bažnyčios vykdomos karitatyvinės pagalbos reikšmę, sakė, jog šį šventą darbą vykdo ir politikai, švietimo, medicinos, kultūros darbuotojai. Bendras darbas Tėvynės labui stiprina valstybę ir tautos dvasią, sudaro prielaidas išsaugoti Nepriklausomybę. Nepaprastai gražus oras paskatino aplankyti kermošių, kuris užpildė visą miestelį.

Tradicinės vaikų ir moksleivių pramoginės dainos varžytuvės

2014-09-10
Tradicinės vaikų ir moksleivių pramoginės dainos varžytuvės
 
2014 09 15 d. ( pirmadienį ), 13.30 val. Čečėnijos aikštėj vyks
tradicinės
Vaikų ir moksleivių pramoginės dainos varžytuvės
 Dalyvaus Eigulių seniūnijos lopšelių-darželių ir
mokyklų vaikai ir moksleiviai
.
Jūsų laukia gražios dainos ir gera nuotaika !
 

Seimo rudens sesijos pradžia

2014-09-10
Seimo rudens sesijos pradžia
Lietuvos parlamentarai šiandieną ( kaip ir kasmet - rugsėjo 10-ąją) renkamės į rudens sesiją susitelkti dėl šalies saugumo uždavinių, atsižvelgiant į geopolitinės situacijos išskirtinumą.
Rudens sesijos darbų programos projekte įrašyta daugiau kaip 700 teisės aktų projektų be lydimųjų dokumentų. Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 270, prezidentė Dalia Grybauskaitė – 24, Seimo nariai – daugiau kaip 400 įstatymų projektų.
 

Oršos mūšio 500 metų sukaktis Kauno šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje

2014-09-08
Oršos mūšio 500 metų sukaktis Kauno šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje
2014 m.rugsėjo 7 d. dalyvavau renginyje paminint Oršos mūšio 500 metų sukaktį Kauno šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje (Papilio g. 7, Kaunas). Iškilmės prasidėjo Šv. Mišiomis – meldėmės už mūsų Tėvynės gynėjus. Šv. Mišiose ir po Mišių giedojo Kauno valstybinis choras (dirigentas prof. Petras Bingelis). Po Šv. Mišių vyko konferencija “Perkūno galia Lietuvos Heraklio rankose 1514 m. Pergalei prie Oršos atminti“ (prof. Jonas Vaičenonis, VDU), aidėjopabūklo salvės. Renginyje taip pat dalyvavo Kauno Pavieto karybos Laisvieji šauliai. Šiltai pabendravome prie arbatos ir Šauliškos košės.

Linkėjimai rugsėjo 1 - osios proga

2014-09-04
Linkėjimai rugsėjo 1 - osios proga
Sveikindamas Mokslo ir Žinių dienos proga kolegas LSMU klinikose, mokytojus ir moksleivius VDU Rasos gimnazijoje, M. Mažvydo pagrindinėje mokykloje, P. Plechavičiaus kadetų mokykloje palinkėjau sėkmės moksle ir būtinumą stiprinti šaulišką ...dvasią ir veiklą, neužmiršti kokiame pasaulyje gyvename. Padarė įspūdį Šv. Mišios Palaimintojo J. Matulaičio naujoje bažnyčioje, kuri vos sutalpino gimnazistus iš VDU Rasos gimnazijos. Įspūdinga buvo ir VDU "fuksų" imatrikuliacijos šventė. Džiugu, kad galų gale pasiekėme, jog Lietuvos Himnas nuo rugsėjo 1 d. pradėtas transliuoti per LRT rytinę šeštą val. ir vakarinę 24 val. programas. See More

Baltijos kelio sąšaukoje

2014-08-26
Baltijos kelio sąšaukoje

Šių metų rugpjūčio 23 d. sukako ketvirtis amžiaus nuo neįtikėtinos 1989 m. vykusios Lietuvos, Latvijos ir Estijos protesto akcijos: 700 km. gyvos, nepertraukiamos žmonių grandinės nuo Vilniaus iki Talino. Ta proga surengtos Baltijos kelio sąšaukos akimirkos čia:

Monsinjoro A. Svarinsko keturnedelis jo bute

2014-08-21
Monsinjoro A. Svarinsko keturnedelis jo bute Nuotraukoje - artimi Alfonso Svarinsko bičiuliai, bendražygiai, bendraminčiai, susibūrę paminėti viesiems brangų Monsinjoro buvimą. Šiame bute kartu gyveno LKBK platintojas kun. K. Kuzminskas, paminėtos ir jo mirties metinės. Čia buvo parengti dokumentai LKBK pristatymo Nobelio Taikos premijai. Juos Osle Nobelio institutui pristatė prof. Arimantas Dumčius 1994 m.

Skiriu monsinjorui Alfonsui Svarinskui atminti

2014-07-20
Skiriu monsinjorui Alfonsui Svarinskui atminti
Netekome kunigo Alfonso Svarinsko, nenugalėto Kristaus kareivio, tautos didvyrio. Mums, Sąjūdyje dirbusiems kauniečiams ir man asmeniškai, monsinjoras darė didžiulį įspūdį ir įtaką savo dvasios stiprybe, tvirtumu, tiesumu ir tikėjimu. Žinojome jo dvidešimties metų   įkalinimų golgotą, dalyvavimą Tikinčiųjų teisėms ginti lietuvių katalikų komitete. Tada kūrėme pirmąsias žmogaus teises ginančias organizacijas, todėl jį pakvietėme globoti Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociaciją Kaune. Gerai prisimenu sovietinio pučo dieną rugpjūtyje. Apie pietus Sąjūdžio aktyvas ir miesto valdžia buvome automatininkų apsupti prie Kauno savivaldybės. Niekas nesiskirstė, sutarėme kitą dieną organizuoti masinį protesto mitingą. Susiradau monsinjorą Kauno Arkikatedroje ir paklausiau, kaip elgsimės, jei perversmininkai nugalėtų. Jis atsakė: „ Nesislėpsime, dirbsime atvirai, nežiūrėdami, ką jie bedarytų“. Omonininkų siautėjimo laikotarpyje faksu kartu su kitais pranešdavome apie padėtį Lietuvoje Jungtinių Tautų organizacijai Vašingtone.

Seimo TS-LKD frakcijos nario A. Dumčiaus pranešimas: „Valstybės himnas per Lietuvos nacionalinį radiją skambės du kartus per dieną“

2014-07-15
Seimo TS-LKD frakcijos nario A. Dumčiaus pranešimas: „Valstybės himnas per Lietuvos nacionalinį radiją skambės du kartus per dieną“

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario prof. Arimanto Dumčiaus iniciatyva, pritarus Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryba priėmė sprendimą Valstybės himną per LRT radiją transliuoti du kartus, o per LRT televiziją – vieną kartą per parą.

„Jau dvi kadencijas iš eilės Seimui buvo teikiamas įstatymo projektas, kuriuo buvo siūloma, kad Valstybės himnas per Lietuvos nacionalinį radiją būtų transliuojamas du kartus per parą. Tačiau šis įstatymo projektas nuolat būdavo atmetamas tobulinti. Taigi buvo nuspręsta nebetobulinti įstatymo projekto, o šiuo klausimu kreiptis į pačią LRT tarybą. Džiugu, kad radome bendrą sprendimą ir LRT taryba pritarė tokiam siūlymui“, – teigė Seimo narys.

Auksinis Jubiliejus

2014-07-06
Auksinis Jubiliejus Birželio 28 d. gausus būrys bičiulių ir artimųjų minėjo džiaugsmingą prof. Arimanto Dumčiaus ir ponios Onos Elonos Dumčiuvienės šeimos šventę - iškilmingą datą - Santuokos 50 metų jubiliejų!  Poros pasveikinti atvyko kolegos iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Lietuvos Respublikos Seimo, Kauno miesto savivaldybės, švietimo įstaigų, giminaičiai, artimieji ir bendražygiai. Akimirkos iš šventės ČIA:

Joninės Čečėnijos aikštėje. 2014 06 22

2014-06-26
Joninės Čečėnijos aikštėje. 2014 06 22       2 0 1 3   0 6    2 2  d., Čečėnijos aikštėje amfiteatre vyko tradicinės
MIESTO  J O N I N Ė S – RASOS ŠVENTĖ
 

Susitikima su Prancūzijos Respublikos Senato delegacija

2014-06-18
Susitikima su Prancūzijos Respublikos Senato delegacija
Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Prancūzijos Respublikos grupės pirmininkas prof. Arimantas Dumčius Vilniuje susitiko su Prancūzijos Respublikos Senato delegacija: Jean Desessard, Prancūzijos Respublikos Senato draugystės grupės su Lietuva pirmininku, Jacques Legendre, Prancūzijos Respublikos Senato draugystės grupės su Latvija pirmininku, Alain Gournac, Prancūzijos Respublikos Senato nariu. Delegaciją lydėjo Marie Agnès Mouton, Prancūzijos Respublikos Senato Tarptautinių ryšių direkcija.

Pirmųjų masinių tremčių minėjimas prie Laptevų jūros tremtinių brolijos ,,Lapteviečiai“ žeminukės-jurtos Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse

2014-06-17
Pirmųjų masinių tremčių minėjimas prie Laptevų jūros tremtinių brolijos ,,Lapteviečiai“ žeminukės-jurtos Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse
2014 m. birželio 15 d. 12 val. vyko tradicinis Laptevų jūros tremtinių brolijos susitikimas Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse prie tremtinių žeminukės - jurtos
• paminėtos Gedulo ir Vilties dieną bei 25-osios ekspedicijos LENA'89 metinės ir 10-osios Lietuvos įstojimo į NATO ir ES metinės;
• atidengtas naujas paminklą "Šeimos kančia ir viltis" (autorius tautodailininkas Rimantas Zinkevičius).
Renginyje dalyvavo kun. Stasys Kazėnas SJ, prof. Vytautas Landsbergis, generolas Jonas Kronkaitis, Seimo narys prof. Arimantas Dumčius, Seimo kancleris Jonas Milerius, gausus būrys bendro likimo brolių ir sesių su šeimomis ir artimaisiais. Koncertavo folkloro ansamblis "ŽAISA" (vadovai Giedrė Ramunė ir Mintautas Petras Pečiuliai).
Renginį vedė aktorius Petras Venslovas.
Organizatoriai:
Lietuvos liaudies buities muziejus,
Brolija LAPTEVIEČIAI

Gedulo ir vilties diena. 20140613

2014-06-16
Gedulo ir vilties diena. 20140613 2014 06 13 d., 16.00 val. Kauno m. V. Kudirkos bibliotekos Vitebsko padalinyje vyko Gedulo ir Vilties dienos minėjimas „ Atmintis gyva. Birželio 14“.
Pranešimą „Trėmimai iš Lietuvos 1941 – 1953 metais“ skaitė Seimo narys prof. A. Dumčius. Į susitikimą gausiai susirinko tremtiniai, seniūnijos gyventojai. Jie klausė pranešimo, Danutės Blekienės eilių, benduormenių centrų ansamblių dainų
 

1941 m. birželio trėmimo 73 – osios metinės

2014-06-11
1941 m. birželio trėmimo 73 – osios metinės
Birželio 14 d. minime 73 – ąsias  sovietinių trėmimų iš Lietuvos metines. Mūsų tautos kankinimui pagrindą suteikė 1939 m. sovietų ir nacių susitarimai. Lietuvos vyriausybei padarius nelemtą politinį sprendimą – nesipriešinti Raudonajai armijai – šalis buvo aneksuota ir įvestas sovietinis režimas. Po to prasidėjo pagal žiaurumą ir mastą protu nesuvokiamas tautos naikinimas. Sovietų okupacijos ir karo bei pokario partizaninio karo 1941 – 1958 metais buvo vykdomi nuolatiniai gyventojų trėmimai ir suėmimai.
Remiantis patikslinta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro bei mokslo literatūroje skelbta medžiaga, buvo 35 trėmimai, išlikę archyviniai duomenys apie 22 trėmimus.

Kaune vyko XII tremtinių dainų ir poezijos šventė „Leiskit į tėvynę“

2014-06-10
Kaune vyko XII tremtinių dainų ir poezijos šventė „Leiskit į tėvynę“

Legendiniame Dainų slėnyje Kaune birželio 7 d. vyko XII respublikinė politinių kalinių ir tremtinių dainų ir poezijos šventė „Leiskit į Tėvynę“. Tradicinė šventė vyksta kas dveji metai vis kitoje Lietuvos apskrityje. Pirmoji šventė įvyko 1991 m. Kaune. Užpernai Ukmergėje simbolinė dirigento batuta buvo perduota kauniečiams, tad per du dešimtmečius apsukusi ratą po visą Lietuvą, šventė sugrįžo į Kauną, kur gimė ši graži tradicija.

Išrinktas Lietuvos Šaulių Sąjungos vadas

2014-06-10
Išrinktas Lietuvos Šaulių Sąjungos vadas
Birželio 7 d. Div. gen. S. Raštikio kariuomenės mokykloje vyko neeilinis Lietuvos šaulių sąjungos suvažiavimas. Didžiąja balsų dauguma (134 – „už“, 10suvaziavims 140 susilaikė) rinktinių delegatai pritarė ats. plk. ltn. Liudo Gumbino kandidatūrai ir artimiausiems trims metams išrinko jį LŠS vadu.

Asmeninė tremties istorija: prof. Arimanto Dumčiaus kalba, pasakyta iškilmingame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjime 2013 m. birželio 14 d.

2014-06-06
Asmeninė tremties istorija:  prof. Arimanto Dumčiaus kalba, pasakyta iškilmingame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjime   2013 m. birželio 14 d.
„Mielieji bendro likimo sesės ir broliai, Jos Ekscelencija Prezidente, Eminencija arkivyskupe, Ekscelencijos Valdai Adamkau, profesoriau Vytautai Landsbergi, Seimo Pirmininke, premjere, Seimo nariai,
1939–1941 m. mūsų tautai teko patirti žiauriausių ir kruviniausių sovietų teroro ir juodojo birželio trėmimų siaubą, teko jį patirti ir man, Sibiro vaikui. Panašaus likimo tremtinių Seime yra ir daugiau, tai kolegos Vida Marija, Dalia, Povilas Vytenis, Juozas, Vincė Vaidevutė, Dalia, Kazimieras, Donatas, Seimo kancleris Jonas ir kiti darbuotojai.
 

Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija lankėsi Kauno rajone

2014-06-05
Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija lankėsi Kauno rajone 2014 m. birželio 4 d. išvažiuojamojo posėdžio metu Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija lankėsi Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje. Čia komisijos nariai buvo supažindinti su pilietinio patriotinio ugdymo ir rezistencinio paveldo puoselėjimo veikla gimnazijoje.
Gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas parodė unikalius mokyklos muziejaus eksponatus. Čečėnijos aikštėje apžiūrėta atminties sienelė, kurioje įamžintos prieškario ir dabar atkurtos ir veikiančios pilietinės-patriotinės organizacijos. Komisijos nariai pagerbė Drapakampio miške žuvusius kovotojus už laisvę, apžiūrėjo toje vietoje įrengtą žeminę.
 

Seimo narys prof. Arimantas Dumčius dalyvavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos jaunesniosios kartos XI sąskrydyje

2014-06-04
Seimo narys prof. Arimantas Dumčius dalyvavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos jaunesniosios kartos XI sąskrydyje Gegužės 31 d. Pakruojyje vyko Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės šventė, skirta Pirmosios savanorių priesaikos 95-mečiui ir Laisvės kovotojo Aleksandro Vainausko atminimui, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos pasirašymo ir 1949 metų trėmimo „Bangų mūša“ 65-osioms metinėms bei LPKTS Pakruojo filialo pirmininko Vidmanto Palujansko ir Šiaulių apskrities koordinatoriaus Česlovo Dirkės atminimui.

Prof. Arimantas Dumčius dalyvauja Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Draugijos suvažiavime

2014-05-30
Prof. Arimantas Dumčius dalyvauja Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Draugijos suvažiavime
2014 m.  gegužės 30d. 10.00 val. “Europa City” viešbučio konferencijų salėje vyksta Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos X (dešimtasis) eilinis suvažiavimas. Suvažiavime  išklausomos bei tvirtinamos 2013 metų veiklos bei finansinės ataskaitos, LRKD revizijos komisijos, audito  išvados.

LRKD suvažiavime dalyvauja LRKD skyrių visuotiniuose susirikimuose išrinkti delegatai, LRKD darbuotojai, svečiai.

Geriausias būsimasis sekretorius

2014-05-26
Geriausias būsimasis sekretorius Jau eilę metų Kauno Tito Masiulio jaunimo mokyklos Kompiuterinio dokumentų valdymo būrelis (mokytoja Danutė  Sarapinienė) organizuoja Respublikinį mokinių kompiuterinio dokumentų valdymo konkursą „Geriausias būsimasis sekretorius “.  Konkurso pagrindinį prizą įteikė šio prizo steigėjas Seimo narys prof. Arimantas Dumčius. Iki naujų susitikimų!

Pradėtos naujojo LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto pastato statybos

2014-05-26
Pradėtos naujojo LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto pastato statybos

Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto (LSMU) bendruomenė, švęsdama Visuomenės sveikatos fakulteto dvidešimties metų jubiliejų, į naujojo fakulteto pastato pamatus įleido simbolinę kapsulę, žyminčią statybų pradžią.

Naujasis statinys iškils Vilijampolėje, LSMU Veterinarijos akademijos miestelio teritorijoje. Jame įsikurs fakulteto padaliniai, auditorijos, erdvės seminarams, laboratorijos. Bendromis Europos sąjungos regioninio fondo, Lietuvos biudžeto bei universiteto lėšomis finansuojamo pastato atidarymas planuojamas ateinančių metų gegužę.

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena

2014-05-26
Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena 2014 05 19 d., Kaune Eigulių seniūnijoje, Čečėnijos aikštėje vykusios Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventės akimirkos nuotraukose

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena.20140519

2014-05-23
Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena.20140519 2014 m. gegužės 19 d.,  Eigulių seniūnijos Čečėnijos aikštės  amfiteatre Seimo  narys, šaulys ARIMANTAS DUMČIUS ir   Eigulių seniūnija, Eigulių, Kaunėnų, Muravos ir Kalniečių bendruomenių centrai
pakvietė kauniečius į miesto šventę
PARTIZANŲ PAGERBIMO, KARIUOMENĖS IR VISUOMENĖS VIENYBĖS DIENĄ
 

Istoriniame Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centro atidaryme – padėkos TS_LKD nariams

2014-05-19
Istoriniame Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centro atidaryme – padėkos TS_LKD nariams 2014 m. kovo 25 d. Kaune atidarytas „Santakos“ slėnio Naujausių farmacijos bei sveikatos technologijų centras. Šiame centre vienoje vietoje įsikurs farmacijos, medicinos ir kitų biomedicinos sričių mokslininkai, atliksiantys įvairius fundamentalius ir taikomuosius sveikatos ir sveikatos technologijų mokslinius tyrimus.